Aikido Aikikai

Aikido yra vienas iš gražiausių šiuolaikinių Japonijos kovos menų, sukurtas meistro Morichėjaus Uešibos (1883–1969 m.) 1920 metų pabaigoje. M. Uešiba sukūrė unikalią fizinio ir dvasinio tobulėjimo sistemą, kuri sujungė fechtavimą kardais ir ietimis su senųjų kovos menų savigynos veiksmais.

Priešingai nei daugelyje kitų kovos menų, Aikido stengiamasi puolimą priimti, o ne blokuoti. Aikido pagrindinė užduotis – susilieti su puolančiojo judesiu ir jį pratęsti, kontroliuojant ir nukreipiant atakos energiją.

Aikido kovos mene nėra varžybų, nes jis remiasi dvikovos nebuvimo filosofija, kuri smerkia žmogaus agresiją ir dvikovos instinktus bei skatina juos nukreipti į harmoniją ir santarvę. Lankančiųjų Aikido treniruotes meistriškumo lygį nustato speciali komisija kvalifikacinio egzamino metu. Jį išlaikius, kandidatams suteikiamos atitinkamos Kiu ir Dan kategorijos. Įvairių Aikido mokyklų technikos ypatumai demonstruojami festivaliuose ir įvairaus lygio tarptautinėse, nacionalinėse, miesto ar studentų parodomosiose programose.

Reguliarus fizinis aktyvumas stiprina sveikatą ir didina pasitikėjimą savo jėgomis. Judesiai, sudarantys Aikido pratimus ir techniką, koreguoja laikyseną bei mažina įtampą, nes žmogus koncentruoja dėmesį į atsipalaidavimą ir kvėpavimą. Aikido judesiai, kartojami daugybę kartų, padeda natūraliai ir ramiai reaguoti į bet kokią situaciją.