Zoikos butas

Michailo Bulgakovo (1891–1940), kūrinių „Meistras ir Margarita", „Šuns širdis" ir kt. autoriaus garsioji komedija „Zoikos butas" – pirmąkart Lietuvos rusų dramos teatro scenoje! Ypač smagus tekstas (vertimas į lietuvių kalbą – titruose), kostiumuotų intermedijų kaleidoskopas, gyvenimiškų paradoksų virtinė ir groteskiški charakteriai – visa tai atspindi prieškario sovietinės Rusijos NEP-o (Naujosios ekonominės politikos) laikotarpį, t.y. trumpą laisvosios rinkos suklestėjimo periodą. Tuomet ypatingo polėkio žmonės, nujausdami atokvėpio laikinumą, stačia galva nerdavo į beatodairiškų pramogų ir aistrų siautulį, apie tai ir šios komedijos siužetas. Gerą tuziną itin ekstravagantiškų vaidmenų čia atlieka ištisas teatro žvaigždynas. Centrinį patrakusios madų salono šeimininkės Zojos Pelc personažą įkūnija temperamentingoji Inga Maškarina. Po ilgo laiko į LRDT sceną sugrįžęs režisierius Rolandas Augustinas Atkočiūnas šiam pastatymui pasitelkė garsų latvių dailininką scenografą Martiną Vilkarsį (Mārtiņš Vilkārsis) ir patyrusį sceninių melodijų meistrą kompozitorių Giedrių Puskunigį. Publiką taip pat pradžiugins kostiumų dailininkės Jolantos Rimkutės sukurta  stilingų retro suknelių galerija. Ateljė!

Kiti M. Bulgakovo kūrybos pastatymai Lietuvos teatruose: „Bėgimas" (1967, rež. E. Chigerovič, LRDT); „Meistras ir Margarita" (1988, rež. R. Viktiuk, LRDT; 2000, rež. O. Koršunovas, OKT; 2002, rež. J. Vaitkus, Sankt Peterburgo teatras „Baltijskij dom"); „Moljeras" (1968, rež. J. Jurašas, Kauno dramos teatras; 1984, rež. I. Bučienė, LVADT); „Šuns širdis" (2005, rež. A. Čerpin, LRDT); „Zoikos butas" (1997, rež. L. Ryškus, Kauno dramos teatras).