JUNAS GABRIELIS BORKMANAS

Aprašymas:

Publikos mylimi vyresnės kartos teatro ir kino aktoriai Kostas Smoriginas, Dalia Overaitė, Jūratė Onaitytė, Vidas Petkevičius susitinka režisieriaus Gintaro Varno spektaklyje pagal H.Ibseno pjesę „Junas Gabrielis Borkmanas”. Pasak teatrologės Audronės Girdzijauskaitės, „Junas Gabrielis Borkmanas“ – viena aukščiausių Ibseno vėlyvosios kūrybos viršūnių (1896), galingų charakterių drama, kurioje visi spiečiasi aplink pagrindinį, svarbiausią ir galingiausią – Juną Gabrielį Borkmaną, potencialiai sukaupusį savyje dieviškąją ir velniškąją patirtį. „Borkmanas“ – tai lyg didelės gyvenimo dramos finalas“. Anot režisieriaus G.Varno, ši pjesė – apie gyvenimo pabaigą. Čia permąstomi poelgiai, jų kaina ir prasmė, suvedamos sąskaitos su likimu. Kūrinyje taip pat kalbama apie skirtingas žmonių kartas – senają, gyvenančią žlungančiomis iliuzijomis, ir jaunąją – žmones, kurie nori tik „gyventi ir būti laimingi“ – jie nieko nelaukia, o veikia čia ir dabar: ieškodami savosios laimės, išvažiuoja, pabėga, emigruoja.

Per sukrečiančią šeimos dramą Ibsenas vaizduoja iš neapykantos gimusių iliuzijų krachą ir susitaikymą su likimu, su artimu žmogumi. K.Smorigino kuriamas bankrutavusio bankininko Borkmano paveikslas įkūnija jaudinantį didelių užmojų žmogaus likimo saulėlydį. Borkmano ir jo gyvenimo moterų seserų dvynių (J.Onaitytė ir D.Overaitė) nuožmioje kovojoje už savo gyvenimo iliuzijas tėvai pasirengę paaukoti vienintelę savo atžala. Ibsenas kelia klausimą – ar vaikai gali būti atsakingi už su jais siejamas tėvų viltis? Ir atsako – ne. Borkmanų sūnus išsilaisvina iš šeimos gniaužtų ir pasirenka laisvą bohemišką gyvenimą, kuris taip pat žada liūdną atomazgą… Palikdamas Borkmanų šeimą ant žlugusių gyvenimo iliuzijų griuvėsių,  Ibsenas suteikia apsivalymo galimybę. Pjesės finalą persmelkia tikrų jausmų ilgesys ir gyvenimo trapumo suvokimas, aplankantis gyvenimo pabaigoje didingos atšiaurios gamtos akistatoje.

Valstybinio jaunimo teatro informacija