Kauno kultūros centras

Kauno kultūros centras – istorinis, bet šiuolaikiškas kultūros centras pačioje Kauno širdyje. KKC – tai daugiau nei gražus ir įspūdingas pastatas. Tai kūrybingų žmonių bendruomenė, tai šviežias požiūris į Kauno kultūrą. Čia nebelieka senųjų tradicijų ir šiuolaikinio meno atskirties – jie tampa vienas kitą papildančiu veiksniu, kuriančiu šviežią požiūrį į šio miesto kultūrą. Greta senosios kultūros tradicijas ir menus atstovaujančių kolektyvų pritraukiame naujas ir aktualias menų bei kūrybinių industrijų sritis, apimančias architektūrą, madą ir tekstilę, elektroninę muziką, grafinį dizainą ir leidybą, fotografiją, video, šiuolaikinį šokį ir kitas. Kaunas dalinsis ne tik kultūra, bet ir žiniomis apie kultūrą – kiekviena iš šių naujų industrijų Kauno kultūros centre vykdo įvairią edukacinę ar šviečiamąją veiklą, organizuoja skirtingų tipų mokymus, seminarus, festivalius, konferencijas bei kūrybines dirbtuves.

Istorija

Darbo rūmų pastatą 1940 metais iškilmingai atidarė prezidentas Antanas Smetona, kuriame šia proga pastatyta opera „Birutė“. Į naujuosius Darbo rūmus sugužėjo jau nuo 1936 metų savo veiklą Kaune pradėję meno kolektyvai: Juozo Miltinio teatro trupė, chorai, šokių būreliai, vokaliniai ir styginiai ansambliai.

Pokario laikotarpiu meno kolektyvai vėl grįžo į rūmus, jų skaičius ir meninis lygis augo, kolektyvams buvo suteikti pavadinimai, kūrėsi tradicijos ir šventės. Garsūs ir populiarūs savo laiku buvo „Sonata“, „Varpelis“, Kęstučio Lušo estradinis ansamblis, baleto studija, žydų meno saviveiklos kolektyvai, fantastų, turistų, aviamodelistų, užsienio kalbų ir moterų klubai. Atsirado tradicinės šventės „Grok, Jurgeli“, Amatų, Pasakorių dienos, Muzikos savaitė, „Pegasas“.

Karjerą šiuose rūmuose pradėjo Giedrius Kuprevičius, kuris su šypsena prisimena, kaip vykstant Muzikos savaitei, nebuvo įleistas į savo paties koncertą dėl ilgų plaukų, o Stanislovas Rubinovas prieš koncertą įmynė užkulisyje į neuždarytą kalkių dėžę. Aktorės Virginija Kochanskytė ir Gražina Baikštytė čia pirmą kartą išėjo į sceną kaip „Suktinio” šokėjos.

Aktoriai Sigutis Jačėnas, Algis Kybartas, Arūnas Stanionis, Antanas Žekas vaidino Kazio Binkio teatre. Keitėsi pastato pavadinimai ir priklausomybė, bet veiklos pobūdis išliko. Čia gimė tokie renginiai kaip „Kauno rampa“, „Gintarinė pora“, „Suk, suk ratelį“, „Ei, senoliai, patrepsėkim“, „Broliai, sesės, uždainuokim“.

Miestiečių atmintyje išlikę Kauno Profsąjungos rūmai, vėliau –„Tautos namai“, šiandien – Kauno kultūros centras, kuriame veikia vaikų ir jaunuolių liaudiškų šokių kolektyvas „Šėltinis“, vaikų dainos ir šokio studija „Vaidilutė“, neoklasikinio šokio teatras „Releve“, sportinių šokių klubas „Sūkurys“, vyresniųjų liaudiškų šokių kolektyvas „Suktinis“, pagyvenusiųjų liaudiškų šokių kolektyvas „Ainiai“, Kazio Binkio teatras, folkloro ansambliai „Kupolė“ ir „Gadula“, sutartinių giedotojų grupė  „Sasutalas“, mišrūs chorai „Gintaras“, „Diemedis“, „Kamertonas“ ir „Ainiai“ bei vyrų choras „Perkūnas“.